Kas yra VHD failas?
VHD yra virtualaus standžiojo disko santrumpa. Tai failų formatai, vaizduojantys virtualų standųjį diską. Fiziniame standžiajame diske rasti duomenys gali būti įtraukti į jį kaip ir standžiojo disko skaidiniai bei failų sistema, kurią sudaro aplankai.
Virtualioje mašinoje VHD failai laikomi standžiaisiais diskais. Šiuolaikinėse Windows versijose jie yra įmontuoti. Šis specifinis virtualus standžiojo disko tipas suteikia galimybę skirtingoms operacinėms sistemoms gyventi bendrame pagrindiniame kompiuteryje. Tai suteikia puikią galimybę kūrėjams išbandyti programinę įrangą keliose OS neatliekant kito standžiojo disko diegimo proceso. Šio VHD failų formato naudojimas turi daug privalumų, nes juose yra daug funkcijų.
Trumpa istorija
Connectix sukūrė šį failo formatą kaip virtualų kompiuterio produktą, skirtą jų naudojimui. 2003 m. Microsoft įsigijo Connectix ir išleido kitas šio formato versijas, pvz., VHDx, kartu su geresnėmis funkcijomis ir funkcijomis, kurių trūko pirmoje versijoje. 2012 m. VHDx buvo pridėtas prie Windows. Jis buvo įtrauktas į Windows, kad būtų padidinta saugyklos talpa, apsauga nuo duomenų sugadinimo, optimizavimas, kad būtų išvengta našumo pablogėjimo. Šios funkcijos buvo pridėtos fiziniams diskams su dideliais sektoriais.
VHD failo formatas
Prieiga prie pagrindinio kompiuterio failų sistemos, kad joje būtų saugomi VHD failai. Jie turi fiksuoto apsauginio disko vaizdo ypatybes, leidžiančias vartotojui pasiekti failą, kuriam priskirtas konkretaus virtualaus disko dydis. Failai gali modifikuoti virtualiosios mašinos standųjį diską.
Šiuos VHD failus galima lengvai keisti iš virtualaus standžiojo disko į pagrindinio kompiuterio failų sistemą. Šis formatas taip pat turi atsarginę kopiją ir atkūrimą bei antivirusinę apsaugą. VHD failai gali palaikyti konkrečius formatus, pvz., fiksuoto standžiojo disko vaizdą, skirtingą standžiojo disko vaizdą ir dinaminį standžiojo disko vaizdą.
